1 Mano sūnau, jei laidavai už savo artimą ar padavei ranką už svetimąjį, 2 tu įsipainiojai savo burnos žodžiais ir esi sugautas savo kalbomis. 3 Daryk štai ką, mano sūnau, ir gelbėk save, nes esi patekęs į savo artimo rankas: eik, nusižemink ir maldauk savo artimą. 4 Neduok miegoti savo akims ir neleisk užsimerkti akių vokams. 5 Gelbėkis kaip elnė iš medžiotojo, kaip paukštis iš paukštgaudžio rankų.
6 Tinginy, eik pas skruzdę, apsvarstyk jos kelius ir būk išmintingas. 7 Ji neturi vadovo, prižiūrėtojo ar valdovo, 8 bet paruošia sau maisto vasarą ir pjūties metu renka atsargas. 9 Ar ilgai miegosi, tinginy? Kada atsikelsi iš savo miego? 10 Truputį pamiegosi, truputį pasnausi, truputį pagulėsi sudėjęs rankas, 11 ir ateis skurdas kaip pakeleivis ir nepriteklius kaip ginkluotas plėšikas.
12 Nenaudėlis žmogus, piktadarys, vaikštinėja su klastinga burna, 13 mirksi akimis, trypia kojomis, rodo pirštu. 14 Klasta jo širdyje, jis nuolat planuoja pikta ir sėja vaidus. 15 Todėl staiga ateis jo žlugimas, ūmai bus jis sudaužytas, nesulaukęs pagalbos.
16 Viešpats nekenčia šešių dalykų, septyni yra pasibjaurėjimas Jo akyse: 17 išdidus žvilgsnis, meluojantis liežuvis, rankos, praliejančios nekaltą kraują, 18 širdis, planuojanti nedorybę, kojos, greitos bėgti į pikta, 19 neteisingas liudytojas, kalbantis melą ir žmogus, sėjantis nesantaiką tarp brolių.