20 Išmintis šaukia gatvėje, pakelia balsą aikštėje. 21 Ji šaukia svarbiausiose susibūrimo vietose ir miesto vartuose skelbia savo žodžius: 22 “Neišmanėliai, ar ilgai dar mylėsite neišmanymą? Niekintojai, ar ilgai džiaugsitės savo patyčiomis? Kvailiai, ar ilgai nekęsite pažinimo? 23 Klausykitės mano įspėjimų! Aš išliesiu jums savo dvasios, paskelbsiu savo žodžius. 24 Kadangi aš šaukiau, o jūs nepaklausėte, ištiesiau jums ranką, bet niekas nekreipė dėmesio, 25 jūs paniekinote mano patarimus ir nepaisėte mano įspėjimų, 26 tai ir aš juoksiuos, kai jūs žlugsite, tyčiosiuos, kai jus apims baimė, 27 kai siaubas užklups kaip audra ir pražūtis kaip viesulas, kai ateis sielvartas ir vargas. 28 Tada jie šauksis manęs, bet aš neatsiliepsiu; jie ieškos manęs, bet neras. 29 Nes jie nekentė pažinimo ir nepasirinko Viešpaties baimės. 30 Jie nepriėmė mano patarimų ir paniekino mano barimą. 31 Todėl jie valgys savo kelių vaisių, pasisotins savo sumanymais. 32 Neišmanėlių užsispyrimas užmuš juos, kvailius pražudys jų neapdairumas. 33 Kas manęs klauso, gyvens saugiai, bus ramus ir nebijos pikto”.