1 Temanas Elifazas atsakydamas tarė:
2 “Jei kalbėsime tau, gal tau ir nepatiks, tačiau kas gali susilaikyti nekalbėjęs? 3 Tu daugelį pamokei ir sustiprinai jų pailsusias rankas. 4 Klumpantį tavo žodžiai palaikė, linkstančius jo kelius tu sutvirtinai. 5 Dabar tai užgriuvo tave, ir tu nusilpai; tai palietė tave, ir tu sunerimęs. 6 Ar tai tavo baimė, pasitikėjimas, viltis ir tiesumas tavo kelių?
7 Pagalvok, kas, būdamas nekaltas, pražuvo? Ar teisusis buvo sunaikintas? 8 Kiek esu matęs, kas aparė blogį ir pasėjo piktadarystes, tai ir nupjovė. 9 Nuo Dievo pūstelėjimo jie žuvo; Jo rūstybės kvapas juos sunaikino. 10 Liūto riaumojimas ir piktos liūtės balsas nutildomi, jaunų liūtų dantys išdaužomi. 11 Senas liūtas žūva, neradęs grobio, ir liūtės jaunikliai išsisklaido.
12 Paslaptis mane aplankė ir mano ausis ją nugirdo. 13 Mąstant apie nakties regėjimus, kai gilus miegas buvo apėmęs žmones, 14 mane apėmė išgąstis ir drebėjimas, ir visi mano kaulai tirtėjo. 15 Dvasia praėjo pro mano veidą, ir mano plaukai pasišiaušė. 16 Ji stovėjo, tačiau jos neatpažinau. Pavidalas buvo prieš mano akis; buvo tylu, ir aš išgirdau balsą: 17 ‘Ar mirtingas žmogus gali būti teisesnis už Dievą? Ar jis gali būti tyresnis už savo Kūrėją? 18 Savo tarnais Jis nepasitiki ir mato angelų klaidas. 19 Juo labiau tie, kurie gyvena molio namuose, kurių pamataidulkės. Jie sunyks kandžių suėsti. 20 Jie naikinami nuo ryto iki vakaro ir pražūna niekieno nepastebimi. 21 Argi jų didybė nepranyksta? Jie miršta tiesos nesuvokdami’ ”.
1 “Šauk, jei kas nors tau atsakys. Į kurį iš šventųjų kreipsies? 2 Kvailį sunaikina pyktis, ir prastuolis žūva dėl pavydo. 3 Aš mačiau kvailį, kuris suleido šaknis, tačiau tuoj pat prakeikiau jo buveinę. 4 Jo vaikai nėra saugūs; jie yra mušami vartuose, ir niekas jų neišgelbsti. 5 Alkanas suvalgo jų derlių, erškėčiai nekliudo jam pasiimti. Plėšikas praryja jo nuosavybę. 6 Vargas neiškyla iš dulkių ir bėda neišauga iš žemės. 7 Tačiau žmogus gimęs vargti, kaip paukštis skrajoti.
8 Aš ieškočiau Dievo ir patikėčiau savo bylą Jam, 9 kuris daro didelių, neištiriamų ir nuostabių dalykų be skaičiaus. 10 Jis duoda žemei lietaus ir siunčia vandens laukams. 11 Jis pakelia pažemintus ir liūdinčius nuramina. 12 Gudriųjų sumanymus Jis paverčia niekais, todėl jų darbai nesėkmingi. 13 Jis sugauna gudriuosius jų pačių klastose, ir sukčių sumanymai nueina niekais. 14 Dienos metu jie susiduria su tamsa ir vidudienį vaikšto apgraibomis kaip naktį. 15 Jis išgelbsti vargšą nuo kardo, nuo jų kalbų ir stipriųjų rankos. 16 Vargšas turi viltį, o neteisybei užčiaupiama burna.
17 Laimingas žmogus, kurį Dievas pamoko, todėl nepaniekink Visagalio drausmės. 18 Jis sužeidžia, bet ir aptvarsto, Jis sumuša, tačiau ir pagydo. 19 Jis išgelbės tave iš šešių nelaimių, o septintoje pikta nepalies tavęs. 20 Bado metu Jis išpirks tave iš mirties, o karenuo kardo jėgos. 21 Tavęs nepalies liežuvių plakimai ir nebaugins gresiantis sunaikinimas. 22 Sunaikinimo ir bado metu tu juoksiesi, laukinių žvėrių nebijosi. 23 Lauko akmenys bus tavo sąjungininkai, o laukiniai žvėrys bus taikoje su tavimi. 24 Tu patirsi, kad tavo palapinė bus saugi, tu lankysiesi savo buveinėje ir nenusidėsi. 25 Tu patirsi, kad tavo sėkla bus gausi, o tavo palikuonys kaip žolė lankoje. 26 Tu nueisi į kapą senatvėje, būsi kaip javų pėdai, suvežami savo laiku. 27 Mes tai ištyrėme ir taip yra. Klausyk ir žinok tai savo labui”.