1 Dabar pasakysiu: kol paveldėtojas vaikas, jis nieku nesiskiria nuo vergo, nors yra visko šeimininkas; 2 jis esti globėjų ir prižiūrėtojų valdžioje iki tėvo nustatyto meto. 3 Taip buvo ir su mumis: kol buvome vaikai, turėjome vergauti pasaulio pradmenims. 4 Bet, atėjus laiko pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters, pavaldų įstatymui, 5 kad atpirktų esančius įstatymo valdžioje ir kad mes įgytume įsūnystę. 6 O kadangi esate sūnūs, Dievas atsiuntė į mūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, kuri šaukia: “Aba, Tėve!” 7 Taigi tu jau nebe vergas, bet sūnus; o jeigu sūnus, tai ir Dievo paveldėtojas per Kristų.