8 Ir Viešpats kalbėjo Mozei, sakydamas: 9 “Paskelbk Aaronui ir jo sūnums įstatymą apie deginamąją auką. Deginamoji auka turi pasilikti ant aukuro visą naktį iki rytoir aukuro ugnis turi degti. 10 Kunigas, apsivilkęs drobine jupa ir drobinėmis kelnėmis, išims sudegintos aukos pelenus ir juos supils šalia aukuro. 11 Po to persirengęs išneš ir išpils pelenus už stovyklos švarioje vietoje. 12 Ugnis ant aukuro degs visada; ją prižiūrės kunigas, pridėdamas kas rytą malkų, kad ugnis neužgestų. Pirmiausia aukos deginamąją auką, o po to degins padėkos aukų taukus. 13 Ugnis ant aukuro neužges niekados.
14 Šis yra duonos aukos įstatymas. Ją aukos Aarono sūnūs Viešpaties akivaizdoje. 15 Kunigas ims saują smulkių miltų, apšlakstytų aliejumi, bei smilkalus ir sudegins ant aukuro kaip malonų kvapą, kaip atminimą Viešpačiui. 16 Likusią dalį miltų suvalgys Aaronas su savo sūnumis. Jie tai valgys neraugintą šventoje vietoje, palapinės kieme. 17 Duona bus nerauginta, nes dalis jos buvo aukojama kaip smilkalai Viešpačiui. Ji yra šventa, kaip ir auka už nuodėmę bei auka už kaltę. 18 Tik Aarono giminės vyrai ją valgys. Tai amžinas įstatymas jūsų kartoms apie aukas Viešpačiui. Kas prie jų prisilies, tas bus šventas”.
19 Ir Viešpats kalbėjo Mozei: 20 “Tai turi aukoti Aaronas ir jo sūnūs Viešpačiui jų patepimo dieną. Dešimtą dalį efos smulkių miltų jie aukos kaip duonos aukąpusę rytą ir pusę vakare. 21 Juos sumaišys su aliejumi ir iškeps skardoje. Tai duonos auka. Ją aukos, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui. 22 Kunigas, kuris bus pateptas Aarono vietoje, visa sudegins ant aukuro. 23 Visa duonos auka, kurią aukoja kunigas, bus sudegintaniekas jos nevalgys”.
24 Ir Viešpats kalbėjo Mozei: 25 “Paskelbk Aaronui ir jo sūnums įstatymą apie auką už nuodėmę. Auka turi būti papjauta Viešpaties akivaizdoje toje vietoje, kur pjaunama deginamoji auka; ji yra labai šventa. 26 Kunigas, kuris ją aukoja, valgys ją šventoje vietoje, palapinės kieme. 27 Kas palies tos aukos mėsą, bus šventas. Jei aukos krauju būtų aptaškytas apdaras, jis turi būti plaunamas šventoje vietoje. 28 Jei auką virsi moliniame inde, jį sudaužysi, o jei variniamejį išvalysi ir vandeniu išplausi. 29 Kiekvienas kunigų giminės vyras valgys tą mėsą. Ji yra labai šventa. 30 Tačiau auka už nuodėmę, kurios kraujo dalis įnešama į Susitikimo palapinę sutaikinimui, nebus valgoma; ji bus visa sudeginta”.
1 “Štai aukos už kaltę įstatymas. Ji yra labai šventa. 2 Kur pjaunama deginamoji auka, ten pjaunama ir auka už kaltę. Jos kraujas bus šlakstomas aplink aukurą. 3 Aukosite nuo jos visus taukus: uodegą, vidurių taukus, 4 abu inkstus ir ant jų esančius taukus, paslėpsnių taukus ir kepenis su tinkleliu. 5 Kunigas visa tai sudegins ant aukuro; tai auka Viešpačiui už kaltę. 6 Kiekvienas kunigų giminės vyras valgys tos mėsos šventoje vietoje, nes ji yra labai šventa. 7 Auka už kaltę aukojama taip pat, kaip ir auka už nuodėmę; joms yra vienas įstatymas. Kunigas, kuris atlieka sutaikinimą, gauna ją. 8 Kunigas, kuris aukoja bet kokio žmogaus deginamąją auką, pasiima sau tos aukos odą. 9 Kiekviena duonos auka, iškepta krosnyje, ant skardos ar keptuvėje, priklauso kunigui, kuris ją aukoja; 10 Kiekviena duonos auka, aplieta aliejumi ar sausa, priklauso visiems Aarono sūnums, kaip vienam, taip ir kitam.
11 Šis yra įstatymas padėkos aukų, kurias aukosite Viešpačiui. 12 Jei kas, norėdamas atsidėkoti, aukoja dėkojimo auką, kartu su ja teaukoja neraugintus papločius, aplaistytus aliejumi, neraugintus ragaišius, apteptus aliejumi, ir smulkių miltų papločius, aplaistytus aliejumi. 13 Kartu su papločiais teaukoja raugintą duoną kaip dėkojimo auką. 14 Vieną iš visos aukos skirs pakėlimo aukai Viešpačiui, ir tai priklausys kunigui, kuris šlakstys padėkos aukos kraują. 15 Dėkojimo aukos mėsa turi būti suvalgyta tą pačią dienąnieko iš jos neleistina palikti rytojui. 16 Įžadų ir laisvos valios auka valgoma tą pačią dieną. Kas lieka, leidžiama valgyti ir kitą dieną. 17 Kas lieka trečiai dienaisudeginama. 18 Jei kas valgytų padėkos aukos mėsą trečią dieną, ji nebūtų priimtina ir nebūtų įskaityta tam, kuris aukoja,tai pasibjaurėjimas. Kas valgytų, būtų kaltas.
19 Mėsa, paliesta kuo nors suteptu, nebus valgomaji bus sudeginama. Kas nesuteptas, gali valgyti aukos mėsą. 20 Jei kas, būdamas nešvarus, valgytų padėkos aukos mėsą, aukojamą Viešpačiui, bus išnaikintas iš savo tautos. 21 Kas, palietęs žmogaus, galvijo ar kokio daikto nešvarumą, valgytų padėkos aukos mėsą, bus išnaikintas iš savo tautos”.
22 Ir Viešpats kalbėjo Mozei: 23 “Sakyk izraelitams, kad jie nevalgytų avies, jaučio ir ožkos taukų. 24 Nustipusio ar žvėries sudraskyto gyvulio taukus naudokite įvairiems reikalams, bet ne valgiui. 25 Jei kas valgytų gyvulio taukus, kurie turi būti paaukojami Viešpačiui, bus išnaikintas iš savo tautos. 26 Nevalgykite jokio kraujoar jis būtų paukščių, ar gyvulių. 27 Kiekvienas, kuris valgys kraują, bus išnaikintas iš savo tautos”.
28 Ir Viešpats kalbėjo Mozei: 29 “Sakyk Izraelio vaikams: ‘Kas aukoja Viešpačiui padėkos auką, dalį aukos turi atnešti Viešpačiui. 30 Savo rankomis turi atnešti aukos dalį, skirtą sudeginimui. Taukus ir krūtinę jis privalo atnešti, kad krūtinė būtų siūbuojama Viešpaties akivaizdoje. 31 Kunigas sudegins taukus ant aukuro, krūtinė teks Aaronui ir jo sūnums. 32 Dešinysis padėkos aukos petys yra kunigo dalis. 33 Kuris Aarono sūnus aukos kraują ir taukus, tas gaus dešinį petį. 34 Nes padėkos aukų krūtinę ir petį paėmiau iš Izraelio vaikų ir atidaviau kunigui Aaronui ir jo sūnums. Tai amžinas nuostatas Izraelio tautai’ ”. 35 Tai yra pateptojo Aarono ir jo pateptųjų sūnų dalis iš Viešpačiui sudeginamų aukų nuo tos dienos, kai jie buvo paskirti eiti kunigų tarnystę. 36 Dalis, kurią Viešpats Izraelio vaikams įsakė atiduoti jiems per visas kartas nuo tos dienos, kai jie buvo patepti.
37 Toks yra deginamųjų, duonos, nuodėmės, kaltės, įšventinimo ir padėkos aukų įstatymas. 38 Jį Viešpats davė Mozei Sinajaus kalne, kai liepė izraelitams aukoti aukas Viešpačiui Sinajaus dykumoje.