12 Mozė tarė Viešpačiui: “Liepei išvesti šitą tautą ir nepasakei, ką siųsi su manimi, tačiau sakei: ‘Aš tave pažįstu ir žinau tavo vardą, tu radai malonę mano akyse’. 13 Jei tad radau malonę Tavo akyse, apreikšk man savo kelius, kad Tave pažinčiau ir galėčiau atrasti malonę Tavo akyse, nes tie žmonės yra Tavo tauta”. 14 Viešpats atsakė: “Mano artumas eis su tavimi, ir Aš įvesiu tave į poilsį”. 15 Mozė atsakė: “Jei Tavo artumas neis, nevesk mūsų niekur iš šitos vietos. 16 Nes kaip man sužinoti, kad aš ir Tavo tauta atradome malonę Tavo akyse? Ar ne iš to, kad Tu eisi su mumis? Taip aš ir Tavo tauta būsime išskirti iš visų žemės tautų”.
17 Viešpats atsakė Mozei: “Ir šį prašymą patenkinsiu, nes radai malonę mano akyse ir Aš žinau tavo vardą”. 18 Mozė prašė: “Parodyk man savo šlovę”. 19 Viešpats atsakė: “Aš leisiu visai savo šlovei praeiti pro tave ir paskelbsiu tau Viešpaties vardą, ir būsiu maloningas tam, kam būsiu maloningas, ir pasigailėsiu to, ko pasigailėsiu. 20 Mano veido negalėsi matyti, nes žmogus, mane pamatęs, negali išlikti gyvas. 21 Štai vieta šalia manęs! Atsistok ant šios uolos. 22 Kai mano šlovė eis pro šalį, tave pastatysiu uolos plyšyje ir pridengsiu savo ranka, kol praeisiu. 23 Po to atitrauksiu ranką ir matysi mane iš užpakalio, mano gi veido nematysi”.