1 Dovydo sūnaus, pamokslininko, kuris buvo Jeruzalės karalius, žodžiai.
2 Tuštybių tuštybė,sako pamokslininkas.Tuštybių tuštybė, viskas tuštybė. 3 Kokia nauda žmogui iš viso jo triūso, kurį jis turi po saule. 4 Viena karta praeina, kitaateina, o žemė lieka per amžius. 5 Saulė teka, leidžiasi ir skuba į vietą, iš kur ji užtekėjo. 6 Vėjas pučia į pietus ir pasisuka į šiaurę; pučia šen ir ten, sukasi aplinkui ir vėl grįžta į vietą, iš kur pakilo. 7 Visos upės teka į jūrą, bet jūra vis nepilna. Upės grįžta atgal, iš kur ištekėjo. 8 Akys nepasisotins stebėdamos ir ausys neprisipildys girdėdamos. 9 Kas buvo, tas vėl bus; kas padaryta, tas vėl bus daroma. Nieko naujo nėra po saule. 10 Jei yra kas, apie ką būtų galima sakyti: “Žiūrėk, tai nauja!”, tai jau buvo senais laikais prieš mus. 11 Praeities įvykiai užmirštami, o ir vėliau būsiančių nebeatsimins tie, kurie gyvens po jų.