1 Išmintis pasistatė namus, išsikirto septynias kolonas. 2 Ji papjovė gyvulius, sumaišė vyną ir, padengusi stalą, 3 pasiuntė tarnaites šaukti miesto aukščiausiose vietose: 4 “Neišmanėliai, ateikite!” Kam trūksta supratimo, ji sako: 5 “Ateikite, valgykite mano duonos ir gerkite vyno, kurį sumaišiau. 6 Atsisakykite kvailystės ir gyvenkite; eikite supratimo keliu”.
7 Kas bara niekintoją, susilauks gėdos; sudraudęs nedorėlį, užsitrauksi dėmę. 8 Nebark niekintojo, kad jis neimtų tavęs neapkęsti; sudrausk išmintingą, ir jis mylės tave. 9 Patark išmintingam, ir jis taps dar išmintingesnis; pamokyk teisųjį, ir jo pažinimas išaugs. 10 Viešpaties baimėišminties pradžia, o Šventojo pažinimassupratimas. 11 Per mane padaugės tavo dienų, bus pridėta gyvenimo metų. 12 Jei esi išmintingas, esi išmintingas pats sau; jei niekintojas, pats ir nukentėsi.