1 Mano balsas kilo į Viešpatį, kai aš Jo šaukiausi. Mano balsas kilo, ir Jis išklausė mane! 2 Savo nelaimės dieną ieškojau Viešpaties; per naktį ištiesta mano ranka nepavargo; mano siela nepriėmė paguodos. 3 Kai prisimenu Dievąvaitoju, aš skundžiuosi ir alpsta mano dvasia.
4 Tu laikai atmerktas mano akis. Aš nerimauju ir negaliu kalbėti. 5 Apie praėjusias dienas mąstau, prisimenu senus laikus. 6 Naktį prisimenu giesmę ir mąstau savo širdyje, mano dvasia vis tyrinėja: 7 “Nejaugi amžiams atstums Viešpats ir nebebus palankus? 8 Ar Jo gailestingumas aplenkė mane? Ar Jo pažadai, duoti kartų kartoms, neišsipildys? 9 Argi Dievas pamiršo būti maloningas ir užsirūstinęs atsisakė būti gailestingas?”
10 Aš sakiau: “Man skaudu, kad Aukščiausiojo dešinė pasikeitusi”.
11 Prisimenu Viešpaties darbus, Tavo senovėje darytus stebuklus; 12 apgalvoju visą Tavo darbą, kalbu apie Tavo veiksmus. 13 Dieve, šventas yra Tavo kelias! Kuris dievas yra toks didis, kaip mūsų Dievas? 14 Tu esi stebuklus darantis Dievas, apreiškiantis tautose savo galią. 15 Tu savo ranka išpirkai savo tautą, Jokūbo ir Juozapo vaikus.
16 Pamatę Tave vandenys, o Dieve, pamatę Tave vandenys sudrebėjo, gelmės sunerimo. 17 Iš debesų vanduo pasipylė, pasigirdo padangėse garsas, švilpė Tavosios strėlės. 18 Griaustinis danguje sudundėjo, žaibai apšvietė pasaulį, drebėjo ir virpėjo žemė. 19 Tavo kelias ėjo per jūrą, takas per plačius vandenis, kur praėjai neliko žymės. 20 Tu vedei savo tautą kaip avis Mozės ir Aarono ranka.