1 Dieve, Tu užsirūstinęs atstūmei mus ir išsklaidei mus; atsigręžk į mus vėl! 2 Sudrebinai ir suskaldei žemę; užtaisyk jos plyšius, nes ji svyruoja. 3 Leidai patirti savo tautai sunkių vargų, mus girdei svaiginančiu vynu.
4 Tavęs bijantiesiems davei vėliavą, kad iškeltų ją dėl tiesos. 5 Kad Tavo mylimieji būtų išgelbėti, padėk savo dešine ir išklausyk mus!
6 Dievas kalbėjo savo šventume: “Aš džiūgausiu ir išdalinsiu Sichemą, paskirstysiu Sukotų slėnį. 7 Mano yra Gileadas ir Manasas, Efraimasmano galvos šalmas, Judasmano skeptras. 8 Moabas yra mano praustuvė. Ant Edomo numesiu savo kurpę. Filistija, džiūgauk dėl manęs”.
9 Kas įves mane į sustiprintą miestą? Kas nuves mane į Edomą? 10 Argi ne Tu, Dieve, atstūmei mus? Argi ne Tu, Dieve, neišėjai su mūsų kariuomene? 11 Suteik mums pagalbą varge, nes žmonių pagalba yra be vertės. 12 Su Dievu mes būsime drąsūs, Jis sumindys mūsų priešus.