1 Jobas atsakė Viešpačiui, tardamas:
2 “Žinau, kad Tu esi Visagalis; niekas nesutrukdys Tau padaryti, ką sumanei. 3 Kas paniekina patarimą, neturėdamas supratimo? Aš kalbėjau tai, ko nesuprantu, kas man per daug nuostabu ir nežinoma. 4 Paklausyk, ir aš kalbėsiu, aš klausiu, o Tu man atsakyk. 5 Anksčiau savo ausimis girdėjau apie Tave, o dabar mano akys mato Tave. 6 Todėl aš baisiuosi savimi ir atgailauju dulkėse ir pelenuose”.