10 Viešpats toliau kalbėjo Achazui: 11 “Prašyk Viešpatį, savo Dievą, ženklo iš požemio gilybių ar dangaus aukštybių”. 12 Achazas atsakė: “Aš neprašysiu ir negundysiu Viešpaties”. 13 Tuomet Izaijas sakė: “Klausykitės, Dovydo namai, ar jums neužtenka varginti žmonių, ar varginsite ir Dievą? 14 Pats Viešpats duos jums ženklą. Štai mergelė taps nėščia, pagimdys sūnų ir pavadins jį Emanueliu. 15 Jis maitinsis pienu ir medumi, kol išmoks atmesti, kas pikta, ir pasirinkti, kas gera. 16 Prieš berniukui išmokstant atmesti pikta ir pasirinkti gera, šalys, kurių karalių bijaisi, bus sunaikintos. 17 Viešpats leis tau, tavo tautai ir tavo tėvų namams patirti tokių dienų per Asirijos karalių, kokių nebuvo nuo Efraimo ir Judo atsiskyrimo laikų.
18 Tuomet Viešpats sušvilps musėms Egipto upės gale ir bitėms Asirijos krašte 19 ir jos atskris ir nusileis slėnių tarpekliuose, uolų plyšiuose, ant visų krūmokšnių ir ganyklose.
20 Tą dieną Viešpats iš anapus upės pasisamdytu skustuvuAsirijos karaliuminuskus galvos ir kojų plaukus, taipogi ir barzdą pašalins.
21 Tuo pačiu metu atsitiks, jog žmogus laikys vieną karvę ir dvi avis 22 ir jos duos tiek pieno, kad jis valgys sviestą; ir kiekvienas, kuris bus išlikęs šalyje, valgys sviestą ir medų.
23 Tuo metu vieta, kur augo tūkstantis vynmedžių, verta tūkstančio šekelių sidabro, pavirs erškėtynu ir usnynu. 24 Žmogus ten eis su strėlėmis ir lanku, nes usnių ir erškėčių bus pilnas kraštas. 25 Visi kalnai, kurie dabar kapliu kasami, taps neįžengiami dėl usnių ir erškėčių, juose ganysis galvijai ir vaikštinės avys”.