1 Nesigirk rytdiena, nes nežinai, ką ji tau atneš. 2 Tegul kitas giria tave, o ne tavo burna; svetimas, bet ne tavo lūpos. 3 Akmuo ir smėlis yra sunkūs, bet kvailio pyktis yra sunkesnis už abu. 4 Rūstybė yra žiauri, pyktis nesuvaldomas, bet kas gali atsispirti pavydui? 5 Geriau yra viešas įspėjimas negu slapta meilė. 6 Žaizdos nuo draugo yra geriau negu klastingas priešo pabučiavimas. 7 Sotus ir medaus nevalgo, o alkanam ir kartus daiktas yra saldus. 8 Žmogus, palikęs savo vietą, yra kaip paukštis, išskridęs iš lizdo. 9 Draugo žodžiai ir nuoširdūs patarimai gaivina širdį kaip aliejai ir brangūs kvepalai. 10 Neprarask savo draugo ir tėvo draugo. Nelaimės dieną neik į brolio namus. Kaimynas arti geriau negu brolis toli. 11 Mano sūnau, būk išmintingas ir pradžiugink mano širdį, kad galėčiau atsakyti tam, kuris man priekaištauja. 12 Supratingas numato pavojų ir pasislepia, o neišmanėlis eina ir nukenčia. 13 Paimk apdarą iš to, kas laidavo už svetimą, ir turėk užstatą iš suvedžiotojo. 14 Kas atsikėlęs anksti rytą garsiai laimina savo draugą, tai bus jam įskaityta prakeikimu. 15 Varvantis stogas lietingą dieną ir vaidinga moteris yra panašūs. 16 Kas nori ją sulaikyti yra kaip tas, kas galvoja sustabdyti vėją arba išlaikyti saujoje aliejų. 17 Kaip geležis galanda geležį, taip žmogus aštrina savo draugą. 18 Kas prižiūri figmedį, valgo jo vaisių; kas laukia šeimininko, sulaukia pagarbos. 19 Kaip vanduo atspindi veidą, taip žmogaus širdis atspindi žmogų. 20 Kaip pragaras ir prapultis niekados neprisipildo, taip žmogaus akys niekados nepasisotina. 21 Kaip sidabras ir auksas ištiriamas ugnyje, taip žmogus ištiriamas pagyrimais. 22 Nors sugrūstum kvailį piestoje su grūdais, jo kvailystė neatsiskirtų nuo jo.
23 Prižiūrėk rūpestingai savo avis ir bandą, 24 nes turtas nėra amžinas ir karūna neišlieka visoms kartoms. 25 Kai šienas suvežamas, pasirodo atolas, ir renkamos kalnų žolės. 26 Avinėliai tavo drabužiams, ožiai laukams nusipirkti. 27 Ožkų pieno užteks maistui tau, tavo šeimai ir tarnaitėms aprūpinti.