1 Jobas atsakydamas tarė:
2 “Mano skundas dar ir šiandien kartus; mano kentėjimai didesni už mano vaitojimą. 3 O kad žinočiau, kur Jį rasti, ir galėčiau ateiti prie Jo sosto! 4 Jam pateikčiau savo bylą ir savo burną pripildyčiau įrodymų. 5 Tada išgirsčiau, ką Jis man atsakytų, ir suprasčiau, ką man kalbėtų. 6 Ar Jis priešintųsi man savo galinga jėga? Ne! Jis pažvelgtų į mane. 7 Teisusis galėtų aiškintis su Juo, taip aš būčiau išlaisvintas amžiams nuo savo teisėjo.
8 Jei einu pirmyn, ten Jo nėra, o jei atgal, Jo nerandu. 9 Jei Jis yra kairėje, aš Jo nematau, o jei pasislėpęs dešinėje, Jo nepastebiu. 10 Bet Jis žino mano kelią; jei Jis mane ištirtų, būčiau kaip auksas. 11 Ėjau Jo pėdomis, iš Jo kelio neiškrypau. 12 Nuo Jo įsakymų nepasitraukiau, Jo burnos žodžius vertinau labiau negu būtiną maistą. 13 Jis vienintelis, kas gali Jį pakeisti? Ko Jo siela geidžia, tą Jis padaro. 14 Jis įvykdys, kas man skirta; daug panašių dalykų Jis turi. 15 Todėl man baugu Jo akivaizdoje; apie tai galvodamas, bijau Jo. 16 Dievas susilpnina mano širdį; Visagalis gąsdina mane. 17 Aš nepražuvau prieš tamsą, Jis nepaslėpė tamsybės nuo mano veido”.