1 Jobas atsakydamas tarė:
2 “Kaip ilgai varginsite mano sielą ir kankinsite mane tuščiais žodžiais? 3 Jau dešimt kartų mane plūdote ir nesigėdite mane kankinti. 4 O jei iš tikrųjų nusikaltau, tai mano klaida yra su manimi. 5 Ar iš tikrųjų norite didžiuotis prieš mane ir įrodyti mano nusikaltimą? 6 Žinokite, kad Dievas mane pargriovė ir savo tinklu mane pagavo. 7 Aš šaukiu apie priespaudą, bet niekas neatsiliepia, šaukiu garsiai, bet nėra teisybės. 8 Jis užtvėrė man kelią, kad negaliu praeiti; mano takus Jis apsupo tamsa. 9 Jis nuplėšė mano garbę ir nuėmė karūną man nuo galvos. 10 Iš visų pusių Jo naikinamas krintu, mano viltis lyg nukirstas medis. 11 Jo rūstybė užsidegė prieš mane, Jis laiko mane savo priešu. 12 Jo būriai traukia kartu prieš mane ir apgula mano palapinę.
13 Jis patraukė mano brolius nuo manęs ir pažįstami šalinasi manęs. 14 Mano artimieji paliko mane, mano draugai mane užmiršo. 15 Tie, kurie gyvena mano namuose, net mano tarnaitės, laiko mane svetimu, nepažįstamas tapau jų akyse. 16 Aš šaukiu savo tarną, bet jis neatsiliepia, aš turiu jį maldauti savo burna. 17 Mano kvapas bjaurus mano žmonai ir mano kūno vaikai atmetė mane. 18 Maži vaikai niekina mane. Kai noriu atsikelti, jie šaiposi iš manęs. 19 Manimi bjaurisi mano artimiausi draugai; tie, kuriuos mylėjau, tapo mano priešais. 20 Iš manęs liko tik oda ir kaulai, prie dantų liko tik lūpos. 21 Draugai, pasigailėkite, pasigailėkite manęs, nes Dievo ranka palietė mane. 22 Kodėl mane persekiojate kaip Dievas ir nepasisotinate mano kūnu?
23 O kad mano žodžiai būtų įrašyti į knygą, 24 įrėžti geležiniu rašikliu bei švinu amžiams į uolą. 25 Nes aš žinau, kad mano Atpirkėjas gyvas ir kad Jis atsistos galiausiai ant žemės. 26 Ir kai mano oda sunyks, aš savo kūne regėsiu Dievą. 27 Aš pats Jį matysiu, savo akimis žiūrėsiu į Jį, o ne svetimomis. Mano širdis krūtinėje ilgisi Jo. 28 Jūs turėtumėte sakyti: ‘Kodėl mes jį persekiojame?’, tarsi priežastis būtų manyje. 29 Bijokite kardo, nes pyktis baudžiamas kardu, kad žinotumėte, jog yra teismas”.