1 “Mano kvėpavimas nusilpo, dienos trumpėja, kapai paruošti man. 2 Mane apspito išjuokėjai, mano akys pavargo bežiūrėdamos į juos.
3 Tu pats laiduok už mane, nes kas kitas paduos man ranką? 4 Tu paslėpei supratimą nuo jų širdžių, todėl jų neišaukštinsi. 5 Kas pataikauja savo draugams, to vaikai nesidžiaugs laimikiu.
6 Jis padarė mane priežodžiu žmonėms, visi spjaudo man į veidą. 7 Mano akys aptemo nuo sielvarto, mano kūnas kaip šešėlis. 8 Teisieji pasibaisės tuo, o nekaltieji pakils prieš veidmainius. 9 Teisusis laikysis savo kelio, o tas, kurio rankos švarios, stiprės ir stiprės. 10 Ateikite jūs visi dar kartą, nes tarp jūsų nerandu nė vieno išmintingo. 11 Mano dienos praėjo; sumanymai ir mano širdies siekiai sudužo. 12 Jie naktį padarė diena, tačiau trūksta šviesos tamsoje. 13 Ko gi aš dar laukiu? Mano namai yra kapas; aš savo guolį pasiklojau tamsoje. 14 Sugedimą aš vadinu tėvu, o kirmėlesmotina ir seserimi. 15 Kur yra mano viltis? Kas pamatys, kuo viliuosi? 16 Ji nueis su manimi į gelmes ir ilsėsis su manimi dulkėse”.